Strateginis valdymas – mada ar būtinybė?

Džiugu, kad daugelio Lietuvos įmonių vadovai jau puikiai supranta strateginio valdymo svarbą ilgalaikei veiklos sėkmei. Dažnas vadovas pasakoja apie sėkmingas strateginio planavimo sesijas, laiku atskleidusias svarbias problemas ir padėjusias sutelkti visų įmonės padalinių pastangas kryptingai verslo plėtrai. Antra vertus, Lietuvoje vis dar yra nemažai įmonių, kuriose veiklos planavimas apsiriboja metinio biudžeto sudarymu, o aiškios verslo strategijos nėra arba ji gyvuoja tik kelių aukščiausių vadovų galvose.

Be abejo, pagrindiniai kiekvienos verslo įmonės veiklos tikslai yra gauti pelną ir didinti įmonės vertę rinkoje, o tai galima pasiekti dviem klasikiniais būdais: didinant apyvartą arba mažinant kaštus. Kiekvieno būdo įgyvendinimui galimi vėlgi bent keli skirtingi keliai. Didinti pajamas galima įvedant į rinką naujus produktus arba marketinginėmis priemonėmis skatinant jau esamų vartojimą, vis daugiau parduodant turimiems klientams arba užkariaujant konkurentų rinkas, labiau specializuojantis vienoje veiklos srityje arba derinant kelias verslo šakas, palaipsniui plečiant nuosavą pardavimo tinklą arba iškart įsigyjant visą konkuruojančią įmonę ir t.t. Mažinti kaštus dažnai padeda pigesnių žaliavų tiekėjų atradimas, atsakymas nereikalingų gamybos operacijų arba neefektyvių darbo metodų, broko ir klaidų mažinimas, keliant darbuotojų kvalifikaciją bei atnaujinant gamybos įrengimus.

Tai tik nedidelė dalelė visų įmanomų kelių, tačiau ir jais negalime eiti visais iš karto. Be to, ne kiekvienai įmonei jie tinkami. Norint eiti bet kuriuo įmonės veiklos pelningumo didinimo ir konkurencingumo stiprinimo keliu, reikia ne tik išmanymo ir laiko, bet ir nemažų investicijų. Kuriuos kelius pasirinkti, kad šios investicijos tikrai atsipirktų? Kaip juos tinkamai suderinti tarpusavyje, kad galėtume džiaugtis ne vienadiene sėkme, o ilgalaikiais gerais rezultatais ir nuolat stiprėjančiomis pozicijomis rinkoje? Kaip sukurti išskirtinius produktų privalumus ir įmonės sugebėjimus, kurie padėtų pritraukti ir išlaikyti lojalius pirkėjus vis stiprėjančioje konkurencinėje kovoje? Į šiuos ir kitus rūpimus klausimus padeda atsakyti sėkmingiausių pasaulio kompanijų taikomi klasikiniai ir naujausiais tyrimais pagrįsti strateginio valdymo modeliai bei priemonės.

Diskutuojant apie strateginį valdymą ir ilgalaikį planavimą su Lietuvos įmonių vadovais, kartais tenka išgirsti tokias mintis: "Mes kartą jau kūrėme visokias misijas ir vizijas, bet tai tik teoriniai lozungai", "Lietuvoje sparčiai suklesti ne moksliniais valdymo metodais užsiiminėjančios, o gerą šešėlinių jėgų priedangą nusipirkusios įmonės", „Situacija rinkoje greitai keičiasi, todėl nėra prasmės planuoti ilgam į priekį". Žinoma, yra labai svarbu sugebėti operatyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją arba netikėtus konkurentus veiksmus, o strateginis planas, kad ir koks gerai apgalvotas bei pagrįstas, nėra visagalė panacėja. Tačiau jau senovės vikingai sakė: "Gero jūreivio laivas plaukia ten, kur jis pats nukreipia bures, o ne ten, kur vėjas pučia". Vadinasi, galima leistis blaškomam permainingų konkurencijos ir klientų elgsenos vėjų, o galima laiku pasirinkti įmonei naudingiausią verslo vystymo kryptį, geriausiai atitinkančią jau turimus įmonės sugebėjimus bei palankias rinkoje atsirandančias galimybes ir kryptingomis pastangomis kurti savo ateitį.

Organizacijos strategija kuriama surinkus iš padalinių informaciją apie klientų lūkesčius, konkurencinę situaciją, galimas rinkos kitimo tendencijas, vidinius padalinių išteklius bei jų vystymo galimybes. Sukūrus bendrąją organizacijos strategiją, ji „nuleidžiama" žemyn ir paaiškinama, kaip kiekvienas padalinys ir atskiras darbuotojas turi prisidėti prie jos įgyvendinimo.

Vadinasi, strateginis valdymas yra naudingas ir tuo, kad visi dirbantieji - nuo aukščiausio lygio vadovų iki eilinių darbuotojų - aiškiau suvokia jiems keliamus reikalavimus ir konkrečių darbų prasmę, lengviau pasirenka veiklos prioritetus ir efektyviau naudoja išteklius, su entuziazmu siekdami vis ambicingesnių verslo tikslų.